Na ką, važiuojam į gimdyklą, mane įspėja, kad turės pabaigti nėštumą šiandien. Gimdykloje buvau 2.30 val. Perspėjo, kad neturi trečio inkubatoriaus, reikės laukti, kol iš kitos ligoninės atveš. Girdžiu apratų pypsėjimą. Sako „ar jaučiat ką nors“ , „nu nieko nejaučiu“. Buvau prisiskaičiusi, kad sarėmiai būną tam tikrais intervalais. Vėliau suima skausmelis, kuris tęsiasi nuolat, jokių intervalų nieko, tiesiog nuolat jaučiu jį. Pasirodo čia žymieji sąrėmiai. Valandos bėga kaip minutės. Gydytoja nebeleidžia į wc, nes jau 5 cm, bijo, kad nepagimdyčiau. Skaumas nedidelis, guliu sau. Ateina gydytoja, jau gavo 3 inkubatorių. Kviečia anesteziologę, veža į operacinę. Ną ir baisiausias momentas – spinalinė nejautra. Jau šito baubo bijojau nežinau kaip kas. Visos draugės sakė, kad labai skauda. Tai aš būdama didžiausia bailė, dar sugebėjau anesteziologės paklausti ar ji nuskausmins prieš duriant, tai anesteziologė nesuprato ką šneku, sako „juk neskauda visiškai“.
Na galvoju viskas, nieko nepakeisiu, kas bus tas. Aišku dūrio net nepajutau JJJ Nesuprantu kaip tuo metu dar galėjau galvoti apie tai. Mano uošvis, dar buvo minėjęs, kad po nuskausminimo, reikia greit griūti ant operacinio stalo, nes „pakerta“ kojas staigiai. Tai aš,norėdama pasirodyti žinovė, po spinalinės, su didžiuliu pilvu, kateteriu šlapimo puslėje, šokau ant operacinio stalo... Visų reakcija buvo įdomi JJJJ pasirodo nereikia niekur skubėti J po truputį, nes ir nejautra suveikia ne taip staigiai. Paskutinius dalykus ką atsimenu iš operacijos, tai paklodę, baisiai sunkią, kurią dėjo ant pilvo, sesutės ranką, išgirdau dar gydytojos žodžius „oho kokia gimda pertemta“ ir „jai tachikardija tuoj prasidės, leiskit vaistus“, tada dar dviejų vaikučių verksmus ir viskas. Atsimenu tik kai važiavau koridoriumi ir savo vyrą stovintį... Taigi 5.39-.-5.40 val gimė trys mano nykštukai – Benas 1060 gr, Danas 1200 gr. Ir Gaudrė Marija 970 gr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą