Kai atsiranda vaikai ,pagauni save daranti tai, ko prisiekei sau kažkada,kad niekada to nebus.Bet kartais save pagauni tokiose keistose situacijose,saves rodos nebepažisti. Štai ir dabar sėdžiu lovoj. 4ryto.aš savo vyrui pažadėjus gerą pentadienio vakarą, nusmigau mažajį bemigdydama.atsibudau su rūbais ir beskambant lopšinėms. už lango vėjas. isirausiau i lovos patalus, žiūrinėju nuotraukas. Jų tiek daug,praėjo visi metai...
Nesitiki,kad kitą savaite jau Kalėdos,už lango pliki laukai. Pamenu prieš metus Domantui pasakojau,kad kai lauke bus balta, mes turesim brolį. Kokias vis dėl to gražias pasakas prikūrėm apie brolį. Žiūriu ir matau,kiek daug turto aplink ir širdy užgyvenau.
Mintis sudėliojo *Viktorija*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą